- kepena
- 2 kepenà sf. (3b)
1. J žr. kepenos 1: Vartais kaip kepenà Krž.
2. prk. sąžinė: Mano krivida eis tau ant kepenõs, t. y. ant sumnenės J. Suguls tau ant tavo kepenõs visa mano procia J. Gera jo kepenà – visai pačios nesigailia Erž.
3. moteriškos liemenės, „kikliko“ priedurų iškarpymai: Stanikai su kepenoms Trš. Kepenikių prie šniūrelkos toje apylinkėje siūdavo keturias rš.
◊ ant kepenõs pasidė́k sakoma negrąžinančiam skolos: Pasidėk sau ant kepenos tus piningus Šts. ant kepenõs nusinèšti neatiduoti skolos: Nusinešė ant kepenos (neatidavė skolos) J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.